Spausdinti

mma tri

2018 m. liepos 10 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir jos pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas.

Posėdyje daugiausiai buvo svarstomas minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo klausimas. 2017 m. rugsėjo 21 d. Trišalės komisijos posėdyje, siekiant depolitizuoti MMA didinimą, buvo nustatyti rodikliai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, didinant MMA (vidutinio mėnesinio atlyginimo dydis, suderintas vartotojų kainų indeksas, nedarbo lygis, bendras vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui palyginamosiomis kainomis), o MMA negali būti mažesnis nei 45% ir didesnis nei 50% vidutinio atlyginimo.

Birželio mėnesį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje Vyriausybė pasiūlė didinti MMA tik 20 eurų. Profesinės sąjungos tam prieštaravo, nes pagal minėtą praėjusių metų Trišalės tarybos susitarimą MMA turėtų sudaryti 45-50% vidutinio atlyginimo. Kadangi Lietuvos finansų ministerija, kuri prognozuoja ir biudžeto pajamas, prognozavo, kad 2019 m. vidutinis atlyginimas Lietuvoje sieks apie 951.5 eurus, profesinės sąjungos siūlė nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA didinti iki 450 eurų, o tai sudarytų 47.3 % vidutinio atlyginimo. Be abejo, augant Lietuvos ūkiui ir vidutiniams atlyginimams 2019 m. viduryje ir ypač jų pabaigoje MMA santykis su vidutiniu atlyginimu jau bus mažesnis ir gali sudaryti net mažiau nei 45% vidutinio atlyginimo.

Nepaisant to, Vyriausybė, pritariant darbdavių organizacijoms, priešpaskutiniame Trišalės tarybos posėdyje pasiūlė didinti MMA tik 20 eurų, aiškindami, kad 2019 m. MMA turėtų būtų lyginamas su 2017 m. vidutiniu atlygimu! Profesinės sąjungos šiam siūlymui griežtai prieštaravo.

2018 m. liepos 10 d. Vyriausybė į Trišalės komisijos posėdį pakvietė Lietuvos banko atstovą, kuris bandė įrodyti, kad dabar apskaičiuojamas vidutinio mėnesinio atlyginimo dydis yra neteisingas, nes jį apskaičiuojant įtraukiamos premijos, priedai ir kitos priemokos. Todėl Vyriausybės ir darbdavių atstovai pasiūlė MMA skaičiuoti atsižvelgiant į „gryną“ vidutinį atlyginimą t.y tik pastoviąją jo dalį be jokių papildomų priemokų.

Žinant, kad Lietuvoje didelei daliai darbuotojų mokama pastovioji atlyginimo dalis yra vos didesnė už minimalų atlyginimą, o kitą dalį sudaro taip vadinama kintamoji dalis (priedai, premijos, viršvalandžiai), priėmus tokią minimalus atlyginimo skaičiavimo metodiką, minimalūs atlyginimai Lietuvoje gali būti net sumažinti!

Tai siūloma dabar, kai Lietuvos MMA yra mažiausias lyginant su kaimyninėmis šalimis ( Latvijoje – 430 eurų, Estijoje – 500 eurų, Lenkijoje apie 500 eurų, priklausomai nuo zloto kurso), nors Lietuvos BVP vienam gyventojui yra didesnis nei Latvijoje, Lenkijoje ir yra toks pats kaip Estijoje! Šiuo metu Lietuvos ūkis auga, darbo našumas auga, gerėja visi ekonominiai rodikliai, tačiau minimalaus atlyginimo, kuris Lietuvoje iš esmės sutampa su skurdo lygiu, Vyriausybė ir darbdaviai nenori atitinkamai didinti.

Profesinių sąjungų atstovai griežtai nesutiko su pasiūlyta nauja minimalaus atlyginimo skaičiavimo metodika, nes Lietuvos darbo kodekse ir Vyriausybės nutarime nurodyta, kad atlyginimą sudaro visos per mėnesį uždirbtos pajamos, tame tarpe ir visi priedai.

Trišalėje taryboje buvo sutarta atidėti MMA didinimo klausimą ir sudaryti komisiją, kuri patikslintų MMA apskaičiavimo metodiką. Vyriausybės ir darbdavių atstovai siūlė į jos sudėtį įtraukti tik po vieną darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovą. Kristina Krupavičienė tam griežtai paprieštaravo, nes ne kažkokia komisija, o Trišalė taryba turi spręsti MMA didinimo klausimą, ir pasiūlė sušaukti darbinį Trišalės tarybos posėdį, kuriame galėtų dalyvavauti visi Trišalės nariai, kurie nėra užsiėmę ar atostogauja.

Buvo sutarta, kad toks posėdis įvyks liepos 24 d., o kitas Trišalės tarybos posėdis, kuriame bus apsispręsta dėl MMA didinimo, bus surengta rugpjūčio 7 d.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė po Trišalės tarybos posėdžio piktinosi, kad Vyriausybė ir darbdavių organizacijos laužo Nacionalinį susitarimą, kuriame buvo sutarta, jog įvedus Sodros „lubas“ ir sumažinus mokesčius darbdaviai atitinkamai didins darbuotojams atlyginimus.