Spausdinti

as ek viln 1

2018 m. kovo 20 d. Vilniuje Europos komisijos atstovybė Lietuvoje surengė savo rekomendacijų Lietuvai pristatymą, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė, atsakingoji sekretorė Jovita Pretzsch ir valdybos narys Ričardas Garuolis.

Kiekvienais metai Europos komisijos ekspertai, bendradarbiaudami su valstybinių institucijų, verslo ir profesinių sąjungų atstovais, įvertina kiekvienos Europos Sąjungos (ES) valstybės ekonominę ir socialinę padėtį, pažangą arba trūkumus, atsiradusius per metus, ir siūlo savo rekomendacijas ką reikėtų daryti  gerinant padėtį bei išvengiant galimų pavojų tolesniam valstybių vystymuisi.

Lietuvos padėtį ir jos gerinimo rekomendacijas pateikė Europos komisijos atstovė Judita Cuculič Župa. Lietuvos ekonominiai rodikliai šiuo metu yra geri, jos finansinė padėtis yra stabili. Lietuvos BVP per metus paaugo 3.8% ir nors numatoma, kad kitais metais augimas bus mažesnis, jis ir toliau liks aukštas. Lietuvos eksportas auga ir toliau išliks konkurencingas. Nedarbas tolygiai mažėja. Infliacija Lietuvoje yra viena aukščiausių Europoje ir siekia beveik 4%, tačiau kitais metais ji turėtų mažėti. 

Tačiau ekonominis augimas nėra įtraukiantis t.y. juo nepasinaudoja visi gyventojų sluoksniai. Nepaisant gerų ūkio augimo rezultatų socialiniai Lietuvos rodikliai yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje ir toliau blogėja! Socialinė atskirtis Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje ir toliau didėja. Skirtumas tarp 20% turtingiausi ir 20% skurdžiausių Lietuvos gyventojų viršija 7 kartus, kai ES vidurkis yra 5 kartai! Lietuvoje yra virš 870 000 gyventojų, gyvenančių skurde ir ant jo ribos, o jų skaičius net auga! Lietuvoje tokie asmenys sudaro virš 30%, o ES - apie 23% visų gyventojų.

Nors pensijos truputį paaugo, bet jos yra nepakankamos ir labai atsilieka nuo ES vidurkio, o ateityje, jei nebus permainų, jos bus dar mažesnės lyginant su atlyginimais!

Maža to, kad Lietuvoje mokesčiai yra vieni iš mažiausių ES, jie dar yra nesurenkami. Kaip rodo Lietuvos BVP ir biudžeto santykis, Lietuvoje nesurenkama apie 20% mokėtinų mokesčių! Tai rodo milžinišką „šešėlinės ekonomikos" mastą. Dėl to kenčia socialinės ir sveikatos apsaugos sistemos, kurios negaudamos reikiamo finansavimo negali tinkamai veikti.

Mokėjimai už gydymą savo lėšomis sudaro apie 32% sveikatos išlaidų ir tai, pasak Europos komisijos, „labai prisideda prie žmonių skurdinimo", o penktadalis pacientų vis dar teigia, kad už suteiktas sveikatos paslaugas jie turi mokėti neoficialiai!

Dėl minėtų priežasčių ir mažų atlyginimų iš Lietuvos po jos Nepriklausomybės išvyko 23% gyventojų ir, jei padėtis nesikeis, Lietuvos gyventojų skaičius kiekvienais metais mažės po 1%!

Didžioji Lietuvos emigrantų dalis (apie 70%) yra 18-44 m. amžiaus asmenys t.y pati darbingiausia bet kurios visuomenės dalis! Jie sudaro gerokai didesnę emigrantų dalį, palygint su šių amžiaus grupių dalimi visų gyventojų skaičiuje. Dėl to jau ima trūkti kvalifikuotų darbuotojų ir tai stabdo investicijų augimą  bei naujų įmonių steigimą Lietuvoje. Europos komisija pažymi, kad nepatenkinama padėtis yra ir darbuotojų paruošimo sistemoje, ypač suaugusiųjų švietimo srityje.

Milžiniškas emigracijos mastas kartu su mažu gimstamumu ir visuomenės senėjimu kelia rimtą pavojų visam Lietuvos infrastruktūros funkcionavimui.

Kaip pasakė Europos komisijos atstovė Judita Cuculič Župa, kelti atlyginimus Lietuvos darbuotojams nėra kliūčių, nes tai rodo kapitalo ir darbo jėgos sanaudų santykis, atskleidžiantis, kad darbo jėgos sanaudos lyginant su kapitalu Lietuvoje yra daug mažesnės nei ES vidurkis.

Ji prisipažino, kad Europos komisijos ekspertai niekaip negali suprasti kodėl esant Lietuvoje tokiam palankiam kapitalo ir darbo sąnaudų santykiui, mažoms bankų palūkanoms ir palankiems mokesčiams investuoti į mokslui imlias ūkio šakas, verslininkai taip mažai investuoja, o Lietuva pagal šį rodiklį gerokai atsilieka nuo ES vidurkio.

Europos komisija pažymėjo, kad Lietuvos valdžia padarė žingsnius mažinant socialinę nelygybę: pradėti mokėti vaiko pinigai, imta indeksuoti pensijas, truputį suma-inti mokesčiai mažiausiai uždirbantiesiems. Bet šios priemonės yra nepakankamos, kad pakeistų esamą padėtį. Būtina vykdyti mokesčių reformą, kuria būtų sumažintas mažiau uždirbančių darbuotojų apmokestinimas ir didinamas daugiau uždirbančių asmenų apmokestinimas. Lietuva pagal mokesčių progresyvumą yra antra nuo galo tarp ES šalių.

Siūloma mokesčių reforma padėtų sumažinti „šešėlį", padidintų mokesčių surinkimą, vartojimą ir tuo pačiu investicijas, sumažintų socialinę atskirtį, skurdą ir emigraciją. Šias Lietuvos problemas ir priemones joms spręsti Europos komisija nurodo jau ne vienerius metus, tačiau Lietuvos valdžia iki šiol vengia jas spręsti.

Vėliau Europos komisijos atstovai atsakė į gausius susirinkusiųjų klausimus.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" ekonomistas Ričardas Garuolis Europos komisijos atstovams paaiškino kas, profesinių sąjungų nuomone, trukdo Lietuvos verslininkams investuoti. Didžiausias investicijų stabdis yra maži Lietuvos darbuotojų atlyginimai. Lietuvos darbuotojų atlyginimai yra tokie maži, kad jie noriai sutinka dirbti viršvalandžius, todėl darbadaviams nėra poreikio skirti lėšų investavimui ir taip mažinti savo įmonių pelningumą, kuris ir be investicijų yra aukštesnis nei ES vidurkis. Dar labiau „komforto zoną" darbdaviams padidino naujasis Darbo kodeksas, suteikęs darbdaviams dar daugiau galių. O pastaraisiais metais Lietuvos valdžia dar labiau palengvino darbdaviams sąlygas, leisdami Lietuvoje lengviau įsidarbinti darbuotojams iš ES nepriklausančių šalių. Taip per praėjusius metus ukrainiečiai, baltarusiai ir net nepaliečiai beveik visiškai pakeitė Lietuvos statybininkus. Tokie užsieniečiai darbdaviams kainuoja per pusę pigiau nei vietiniai darbuotojai, be to, jie sutinka pasirašyti visus dokumentus, kad gauna didesnį darbo užmokestį nei buvo sumokėta, taip didinant „šešėlį" Lietuvoje. Nuo Lietuvos valdžios sukelto „socialinio dempingo" kenčia ir transporto šakos darbuotojai. Maža to, paskutiniame Trišalės tarybos posėdyje Vyriausybės atstovė pasiūlė dar labiau sutrumpinti leidimų užsieniečiams įsidarbinti Lietuvoje išdavimo terminus.

Po susirinkimo vienas Europos komisijos atstovas neoficialiai prisipažino, kad net nežino kaip kalbėti su Lietuvos valdžia, kad ją įtikintų veikti, nes padėtis yra tokia grėsminga, jog greitai reikės uždaryti pačią valstybę, nes joje paprasčiausiai nebeliks gyventojų. 

Visą Europos komisijos Lietuvos įvertinimą ir rekomendacijas Lietuvai žiūrėti čia: https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/2018-european-semester-country-report-lithuania-lt.pdf

ek stal 

ek zupa